Versione :

L’incurunatu fighjola u mondu

L’incurunatu fighjola u mondu. Eccu u me
boscu daretu à i prata, pudaria suffià,
quand’iddu codda u fumu è che impallidisci l’urizonti.
L’incurunatu stà à senta u bugatondu di a machina,
u farru si piega trà i fiumiculi è si seguini
i culloni. Un li ferma più nudda:
Ob. Lena, Jenisei. Si rompi u cotru
com’è a chjaracoppula di l’ovu. U ghjelu si strunchizzuleghja ed apri una strada in mezu.
L’incurunatu fighjola u mondu, scuzzuleghja
a peci di i so rena. E suttu à i ciglia di a so Maestà
i culloni facenu a so strada.