UNA STUNDUCCIA D’EMUZIONE:

IN CORSU:

 

À l'alba pronta 

a prima vintuledda 

di u sgiò Branu 

 

In ghjir 'à noi

a mani runzuleghja 

un Sant 'Antoni 

 

Incù l'amichi 

ah! Issa  suppa d'arbetti

suchju di branu 

 

Un russignolu 

a funtana si cappia 

in cor 'à noi

 

À a San'Ghjuvà

una stedda cadenti 

u Signadori 

 

Trà i frundami 

solu par no u Carru

 chjama u ciocciu  

 

Issu scoru in celi 

annantu à ist'urtareddu 

à no ci basta 

 

Pett'à u soli

ma chì beddu fiuroni 

s 'hà trovu a vespa 

 

 

 

 

IN FRANCESU :

 

Saison de Noël 

le jour de l'an et rien d'autre 

qu 'envie de printemps 

 

*Dès les premiers froids 

soupirant après l' été

les filles du Sud 

 

En jupe et talons 

sur l'avenue du Printemps 

joli coup le vent 

 

Une plage en ville 

deux vieilles amies prolongent 

ce jour de printemps 

 

Début de soirée 

sur le banc maintenant libre 

elles papotinent 

 

Sur le port au soir 

deux vieux pêcheurs silencieux

les cafés bondés 

 

Nos nuits à "ghjornu "

perçant la pluie sans répit 

les trilles d'un merle 

 

*Paname au mois d'août 

sur des semelles de vent 

vingt ans dans la tête 

 

Des éclats de voix 

entre les monts l'air s'affûte 

femmes en balade 

 

*Au soleil couchant 

un raffut de martinets 

puis la nuit la nuit

 

Un moineau s'invite 

à la table d'un client 

sur le seuil l'automne

 

Maria Ghjulia, di Cutuli Curtichjatu

  • Educatrici sculara in Nancy,Établissement de malvoyants 
  • Prufissori di LCC in Aghjacciu, Culleghju Laetitia 
  • Autori di canzoni corsi ,di puesii è in particulari di haiku in corsi è in francesu :opara prisintata da u 20 di lugliu à l' 8 di sittembri à La Marge, in Aghjacciu( grazia à a libraria Ghislaine ):un paneddu di 24 haiku in francesu è in corsu cù una dicina di dissegni(cf fotò di u paneddu è articulu di Corse- matin  ).

 

U Haïku

 

U  haïku hè una forma puetica corti d’origina giappunesa, assai prizziata oghji ind’i paesi uccindintali. Una seguita ritimica di 17 sillabi sparti in trè siquenzi di 5-7 -5 sillabi. Eppuru u Haïku ùn hè micca un terzettu, ci tocca à sapedda,ma un monosticu di trè metri sillabichi, veni à dì un versu solu, chì i giappunesi scrivini nantu à una linea di regula, nantu à dui linei ognitantu.

À u seculu XVIIu , u pueta à l’origina d’issa puesia, Bashô*, è quiddi di a so scola, s’accugliani à spessu pà « puetisà ». Tandu, scriviani i puesii chjamati renga, o haïkai-renga, (seguiti di tanka o waka),veni à dì puesii licati di 31 mori, cumposti da dui parti :un primu versettu di 5-7-5 mori, u hokku, è unu sicondu di 7-7 mori. Dui siquenzi ch’eddi scriviani à parechji mani, erini spezii di cuncorsi, di ghjustri puetichi, com’è n’avemi noi in Corsica, quissi urali, cù i nostri chjam’è rispondi.

À iss’epica, ani presi l’abitudina di caccià i primi versi da u so cuntestu è  di publicaddi spiccati. Hè cusì chì u hokku hè turratu independenti.

A parodda « haïku », sarà un’antru pueta famosu chjamatu Shiki* chì a truvarà, à a fini di u XIXu seculu, à partasi ghjust’à puntu di i nomi « hokku » po « haïkaï ». Eccu in furia, pà a storia…..

 

Ind’a tradizioni, u tema predilettu di u haïku hè a natura, ind’u ritimu, u pass’ è vena di i staghjoni. A natura, u cosmossu è l’essari,umani,animali è tutti quanti. U più chjuccu com’è più maiori. Ind’un sintimu d’unità cù u mondu, in particulari quiddu di a natura. Eccu un puema di Buson *:

 

               I monti luntani

 Rispechju in quidd’ochji

 D’una damicedda

                   (traduzzioni)

 

Hè com’à veda l’Universu ind’ochju d’un mignoculu. Cortu com’eddu ghjè

issu puema, si dici in un soffiu. Lebbiu com ‘una piuma ind’ aria, u Haïku sprima un’emuzioni o un sintimu fughjanciu, di surpresa, di grazia è ancu di malincunia o di nustalgia. Sicondu à Bashô , u haïku, cusì pagnu, devi rispirà u Karumi, a libbiezza ; in pochi paroddi, simpliciamenti, traducia i minimi imprissioni. In fattu, da l’urdinariu, ricaccià u straurdinariu. Issa  ricerca di simplicità in tuttu,ancu par parlà di u celi madurnali,hè quista a forza di u Haïku. Hè quista, pà i pueti - haïjin  a so sfida.

 

U Haïku, un genaru simpliciu, micca simplicistu. Manc’appena ! Piuttostu po una via litteraria stretta ; è difficiuli ancu, s’omu rispetta ottantu ch’omu pò u so spiritu,a so manera, a so forma, I so reguli. Reguli chì certi spicialisti di Haïku sceglini di chjamà altrimenti, criterii o tratti pertinenti pà u linguisticu francesu Etiemble ; sicondu à Ph. Costa*, un insemi di mezi chì t’ani valori di mudeddi.

Com’è in l’altri genari puetichi, bisogn’à rispittà a puetica è a metrica di u haïku : a simplicità, u criteriu di i 17 sillabi sparti in trè metri sillabichi, l’introitu d’una parodda- staghjoni, un kigo (nomi di a staghjoni o parodda evucatrici). Eccu pà didda à l’accortu.

I giappunesi t’ani danò ciò ch’eddi chjamani i « Kireji » , paroddi-cesura, chì imponini di piantà una livatedda, di suspenda u soffiu, à u prima o a u sicondu versu ; ch’omu pò traducia ind’i nostri paesi cù un tirettu, un puntu di sclamazioni, cù ah ! oh ! …o nudda.

 

À a San’Ghjuvà

Quidda stedda cadenti

U signadori

 

È d’altri mezi, più o menu ubligatorii, più o menu rispittati oghji, in issu mondu di mutazioni tamanti, induva a natura ùn hè più à u cori di i primuri di i citadini uccidentali,cì tocca à mintuvadda.

I giappunesi antichi t’aviani dighjà una certa libartà, quantunqua, cù i particuli chì pirmettini di cumpona in 17 sillabi, quiddi ya,kana,zo, è quand’ùn ci era manera di fà cù issa regula, t’aviani un speziu di « joker », è tandu s’accuntintavani d’un haïku di 16 o 18 mori (pà noi  i sillabi )....A lingua  corsa ,lingua pulinomica hè d' una ricchezza sprissiva di prima trinca ; pà issa puesia cusì corti , tanti tisori! Par contu nostru sò i so varietà è variazioni, a so mansa d'interghezzioni, unumatupei è altri particuli chì facini u meli di i pueti è in particulari  i haïjin in lingua nustrali.Tisori d 'una lingua à bocca sempri viva chì annacqua a litteratura scritta d'oghji .

 

Ci tocca à dì cù d’altri, beddi più sapienti cà noi chì u rispettu di a metrica hè una bona,  pà dui raghjoni almenu : senza quista, u haïku risicheghja più o menu d’assumigliassi à calcosa com’è un librettu d’imprissioni o altri bigliittini di noti. È po è po…l’ubligazioni cunduci à a criatività, à a ricerca litteraria di formi novi, è ch’omu a credi o micca, inghjenna un sintimu di libartà passiunanti ; com’è si tuttu era pussibuli.

Forza di u haïku chì faci da u reali u so pani, u so meli. Forza d’issu puema chì in « cinqui setti cinqui », in un’uchjata chì ! Hè capaci à sprimà tanti cosi.

 

Vechju pozzu

Una ranochja ciotta

Rimori d’acqua

 

Cortu, pricisu, cuncretu hè issu haïku, u più cunnusciutu di Bashô ; eppuru ci pari cuntena calchi misteriu. Parechji spicialisti uccidintali ani circatu un sensu doppiu, un sensu piattu à issu puema, è cusì, à u haïku in generali. A risposta, l’ani data Bashô eddu stessu, è trè seculi dopu, Shiki ; in pochi paroddi : un haïku hè ciò chì accadi in tal’locu, avali. È basta. Issu haïku dici ciò ch’eddu voli di, ùn hà nisun’altru sensu.

Riescia à renda sinsibuli a rialità, di manera chì u lettori pudissi senta calcosa in cori à eddu, eccu ciò chì devi mova u pueta danò, incù piacè è passioni.

Da issu mondu trapienu di rimori, di voci,di segni è di frastorni diversi, ricaccià una casta di vita è salvà da u smintecu calchì stundaredda, un sguardu, un surrisu, un suppulu di fraternità….Chì à rombu di scriva i haïku, u pueta fideghja altrimenti, è vedi megliu forsa tanti cosi ch’eddu ùn vidia micca o cusì pocu, cusì mali.Tanti cosi chì poni spiecà parchì u haïku ci maraviglieghja è ci incanta sempri, aldilà di i seculi,al dilà di u so paesi d’origina.

 

 

 

 

 

BIUGRAFFIA :

sicondu à l’usu giappunesu, a casata hè sempri nanzu à u nomi.

-Matsuo Bashô (1644-1694) : hà scrittu assai puesii (tanka, haïku,ecc.)duranti i so viaghji pà u giapponi. Insignava à una mansa di discipli, a cumposizioni di Haïku, impunendu a so pratica.

-Masaoka Shiki (1867-1903) : omu passiunatu. Unu di i maestri di u Haïku, chì

 hà datu un rinnovu à issu genaru ,à l’iniziu di u XX. U nomi « haïku », l’hà criatu eddu . Shiki hè  dettu u fundatori   di u Haïku mudernu.

-Yosa Buson (1716-1783) : pittori è haïjin famosu. Incù Bashô è Issa, hè cunsideratu com’unu di i trè maestri maiò di u haïku, à u Giapponi. Ci sò danò Ryôkan, Shiki….

 

 

BIBLIUGRAFFIA

Philippe Costa: Petit manuel pour écrire des Haïku, Ed. Picquier poche

Terada Torahiko : L’esprit du Haïku, Ed. Philippe Picquier

Yosa Buson : Haïku, Ed. Orphée La Différence

Haïku : Anthologie du poème court japonais, Poésie/Gallimard

Poèmes de tous les jours : Une anthologie proposée et commentée par Ôoka Makoto, Ed. Picquier poche